virbuotinis

virbúotinis, -ė adj. (1) LKAI63(Lc), Trk, Lž žr. 2 virbinis 1: Virbúotinė tora – iš virbų, šakų Vkš. Tora aukšta, virbúotinė buvo Vkš. Daba virbúotinių torų nebė[ra] nė mados Vkš. Durnasis, paėmęs šakę su vienu pirštu, nuejo pri virbuotinės toros (ps.) ž.